MOKSLAS IR STUDIJOS 2016: TEORIJA IR PRAKTIKA Tarptautins student mokslins praktins konferencijos straipsni rinkinys iauliai 2016 2 Leidinio sudarytoja Aist Dzimidait (iaurs Lietuvos kolegija) Redaktori kolegija Direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, Socialini moksl katedros vadov Audron Rimkeviien (iaurs Lietuvos kolegija) Informacini technologij katedros vadov Kristina Vaitkuvien (iaurs Lietuvos kolegija) Studij program koordinator Ieva Gaileviit (iaurs Lietuvos kolegija) Kolegijos adresas Tils g. 22 LT-78243 iauliai Tel./faks.
(8-41) 52 51 00 El. Info@slk.lt www.slk.lt iaurs Lietuvos kolegija, 2016 3 TURINYS Rugil Kumait (Mokslinis vadovas lekt. Violeta Narakeviit) NEDARBO MAINIMO PROJEKTAI LIETUVOJE. 5 Mantas vaas LIETUVOS BIOMASS ENERGETIKOS RINKOS PLTROS EKONOMINIS VERTINIMAS.
10 Auks vaait (Mokslinis vadovas Laima Steponkeviien) SOCIALINS MEDIJOS TAKA TINKLINIO MARKETINGO VYSTYMO PROCESAMS. 18 Andrius Astrakovas (Mokslinis vadovas prof. Aleksandras Targamadz) IT KONSULTANT INI TIKRINIMAS BEI KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS DARBO VIETOJE KOMPIUTERINMIS PRIEMONMIS.
23 Aura Stravinskien, Karolis Sakalauskas MOKYMO PRIEMONI NAUDOJIMAS PAMOKOSE. 30 Edgaras Burneika, Marijona umskien, Danguol Leinskien 3D SPAUSDINIMO TECHNOLOGIJOS TAIKYMAS VAIZDIO KRIME. 36 Jrat Alaburdait (Mokslinis vadovas lekt. Giedr Gudelinien) UAB LAKIUKAS KONKURENCINI POZICIJ NUSTATYMAS.
41 Asta Ruinien (Mokslinis vadovas lekt. Lina neidaraitien) DARBUOTOJ MOTYVAVIMO SISTEMOS VERTINIMAS IR JOS TOBULINIMO GALIMYBS UAB ERMITAAS. 49 Aura Jukeviit (Mokslinis vadovas lekt. Milda Kvekien) ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS APSKAITOS PROCEDROS TEORINIU ASPEKTU.
56 Andrius Lisikas (Moksliniai vadovas lekt. Liudvikas Kaklauskas) HYPER-V SERVERIO DIEGIMAS IR DERINIMAS MONS KOMPIUTERI TINKLE.
64 Gintar imknait (Mokslinis vadovas lekt. Milda Kvekien) GAMYBOS MONS ATSARG ANALIZ. 78 Jrat Kuklyt (Mokslinis vadovas doc. Jolita Vveinhardt) SOCIALINIO VERSLO MODELI TAIKYMUI IR VYSTYMUI TAK DARANTYS VEIKSNIAI LIETUVOJE. 84 Diugas Petrukeviius PRODUKTO IR KORPORATYVIN ENKLODAROS TEORIJ APVALGA. 93 Arnas Morkys (Mokslinis vadovas lekt. Graina Tautvydien) ANIMUOTO 3D MODELIO KRIMAS.
104 Indr Cvilikait (Mokslinis vadovas lekt. Gediminas Buinas) LYGINAMOJI LIETUVOS IR USIENIO VALSTYBI BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS U TERORISTINI GRUPI KRIM IR VEIKL ANALIZ.
110 Sandra Gaktien (Mokslinis vadovas lekt. Egl imkeviien) KORUPCIJA LIETUVOS VALSTYBS TARNYBOJE. 119 Lina ivickyt SAVIVALDAUS MOKYMOSI REIKM UGDYMO PROCESE. 130 Kristijonas alys (Mokslinis vadovas doc.
Vytautas alys) VIRTUALI PRIEMON SAVARANKIKAM MOKYMUISI. EUapps4us PROJEKTAS.
135 4 Ingrida Bakaityt (Mokslinis vadovas doc. Jrat Valuckien) VADOVO LYDERYST BURIANT FOLKLORO KOLEKTYV AKI RAJONO KULTROS CENTRE.
141 ngel Fuentes Barn (Scientific Adviser Lect. Kristina Matuzeviit) THE IMPACT OF THE ECONOMIC CRISIS ON THE EMPLOYMENT SITUATION OF YOUNG IMMIGRANTS.
150 Juan Jose Arzadun Arcos (Scientific Adviser Lect. Kristina Matuzeviit) ANALYSIS OF THE CRISIS IMPACT IN LABOR MARKET IN SPAIN. 159 Indr Ragauskait, Lauryna Tomkvaityt EURO VEDIMO POVEIKIS LIETUVOS FINANS SISTEMAI. 166 Lauryna Tomkvaityt, Indr Ragauskait (Mokslinis vadovas prof.
Graina Startien) MOBILIJ MOKJIM RYS IR TENDENCIJOS. 174 Modesta Pocit (Mokslinis vadovas lekt.
Lina Kuklien) RAUKLTALAPIO ERKIO PAPLITIMAS KURI NERIJOS NACIONALINIAME PARKE 2016 METAIS TAIKANT GIS TECHNOLOGIJAS. 180 5 NEDARBO MAINIMO PROJEKTAI LIETUVOJE Rugil Kumait Mokslinis vadovas lekt. Violeta Narakeviit Kauno technologijos universitetas Viena didiausi i dien ekonomini ir socialini problem ilieka gana auktas nedarbo lygis. I problem velgia ir finansavim skirdama sprsti padeda Europos Sjunga, kurios vienas i pagrindini tiksl, ateinantiems 5 metams, btent ir yra uimtumo didinimas Europos Sjungos alyse, ne iimtis yra ir Lietuva.
Nedarbo lygis ms alyje iuo metu yra skmingai mainamas ir remiantis Lietuvos statistikos departamentu paskutin 2015m. Ketvirt siek 8,8%, taiau rekomenduojama 3-4% norma alyje vis dar nra pasiekta. Todl labai svarb vaidmen iame procese atlieka ES struktrini fond finansuojami projektai, nedarbo lygio alyje mainimui. Projekt tikslas skatinti gyventoj uimtum ir dalyvavim darbo rinkoje, suderinti darbo pasil ir paklaus, skatinti bedarbius ir ekonomikai neaktyvius asmenis sitrauki ar sugrti darbo rink, didinti bedarbi, ypa ilgalaiki motyvacij, uimtumo gebjimus ir galimybes sidarbinti, taip pat padti gyti reikiam kvalifikacij darbo isaugojimui. Taigi labai svarbu, jog ie projektai alyje susilaukia vis didesnio susidomjimo, gyventojai i projekt dka skminga sitvirtina darbo rinkoje, o taip pat prisideda prie ekonominio alies augimo ir stiprjimo. Straipsnio tikslas ianalizuoti Lietuvos nedarbo mainimo projektus. Udaviniai: 1.
Apvelgti pagrindinius teorinius projekto aspektus; 2. Apvelgti iuo metu gyvendinamus nedarbo mainimo projektus Lietuvoje; 3. Apvelgti ir ianalizuoti projekt vykdymo, rengimo problemas ir teigiamus aspektus; 4. Vertinti paskutinius gyvendintus nedarbo mainimo projektus. Metodai: mokslins literatros analiz, statistini duomen palyginamoji analiz. PROJEKTO BIUDETO IR KOKYBS TEORINIAI ASPEKTAI Nedarbo problemos mainimui kasmet yra skiriamas vis didesnis dmesys, kuris pasireikia nedarbo mainimo projekt gyvendinimu.
Taiau bet koks projektas yra sunkiai gyvendinama bet tam skiriam l. Tikslus biudetas- tai neatsiejama skmingo projekto dalis. Todl analizuojant biudet, kaip projekto analizs instrument, pirmiausiai reikia vardyti, kokia yra biudeto rengimo paskirtis. Pagal Thomsett (2010) biudeto procesas kuria spaudim ne tik projekto vadovams, bet ir departamentams, skyriams ir dukterinms monms.
Kazilino (2009) teigimu, biudeto procesas atsiranda tada, kai numatytos ilaid smatos siejamos su laiko veiksniu- nustatoma, kada ir kaip bus naudojami projekto pinigai. Bendrai matoma, kad biudetas yra ta projekto dalis, kuri reikalauja itin didelio atidumo ir tikslumo. Bet koks neatitikimas gali turti dideles pasekmes. Kita autor, Stoffle (1993), biudeto proces vardija kaip finansin planavim, kurio metu nubriamos ribos turimais itekliais pasiekiamiems tikslams.
Is procesas anot autors yra skirstomas iuos etapus: krimo, pasiskirstymo ir valdymo. Todl, norint bet kokiam projektui parengti tinkam biudet, privalu laikytis tam tikr princip. Thomsett (2010) nurodo iuos pagrindinius principus, kuri privalu laikytis norint sukurti efektyv biudet: 1. Biudetas turi bti realistinis; 2. Kuo detalesnis biudetas, tuo naudingesnis projektas; 3. Biudeto terminas turi bti susietas su projekto ubaigimo terminu, o ne su verslo ciklu; 4. Ilaid ir smat straipsniai turi atitikti biudeto fazes; 5.
Visos biudeto prielaidos turi bti fiksuojamos ir paaikinamos; 6. Esant bet kokiems neaikumams, biudetas turi apimti ir tam tikrus rezervus; 7. Paruoti kintanias ataskaitas, kurios identifikuoja biudeto problemas ir nurodo, kaip jas isprsti; 8. Jeigu biudetas paaikja, kad yra neatitinkantis realybs, reikia atlikti biudeto perir.
Taigi biudetas yra vienas svarbiausi projekto kokybikum galini vertinti kriterij. Taiau efektyvaus projekto kokybs valdymo esm sudaro kryptingai veikianti, patenkinanti usakovo dabartinius ir perspektyvinius poreikius, taip pat atitinkanti tarptautinius reikalavimus, projekto kokybs sistema. (Neverauskas ir kt., 2007). Taigi kokybs valdymas projektuose taikomas nuo projekto inicijavimo, projekto vykdymo, projekto rezultato, iki projekto pabaigos.
Kokybs valdymas projektuose, anot Juran (1993) turi apimti tris pagrindinius procesus: kokybs planavim, kokybs valdym ir kokybs gerinim. Taiau 2013 metais Corina ir kt. Vardijo dar vien kokybs valdymo proces tai kokybs utikrinim.
Kokybs planavimas tai pagrind kokybs valdymo funkcija, kurios metu siekiama nustatyti kokybs tikslus, identifikuoti klientus ir isiaikinti j poreikius, sukurti projekto savybes bei sukurti aiki projekto kontrols sistem ir diegti j projekto vykdym. Kokybs valdymas konkretaus projekto rezultat stebjimas, jo vykdymo metu. Io etapo metu yra alinamos atsirandanios prieastys dl, kuri projekto rezultatai prastja. Kokybs utikrinimas io etapo metu siekiama, jog bt vykdomi visi kokybs reikalavimai. Kokybs gerinimas tai sugebjimo vykdyti kokybs reikalavimus didinimas. Io etapo metu yra rodomas gerinimo poreikis, sudaromi gerinimo projektai, nustatomi gerinimo terminai.
Dka io proceso vadovai labiau atkreipia dmes projekte padarytas klaidas, paeidimus ar pakeitimus. Akivaizdu, jog projekt kokybs valdymas tai sistema veiklos ri, metod ir priemoni, naudojam siekiant patenkinti projekto interesant reikalavimus ir lkesius. Taiau, svarbu paminti, jog siekiant skmingo projekt kokybs valdymo yra labai svarbu laiku pastebti ir identifikuoti kylanias problemas bei priimti teising sprendim problemos alinimui. NEDARBO MAINIMO PROJEKT ANALIZ gyvendinami nedarbo mainimo projektai iuo metu Lietuvoje veikia tik Europos socialinio fondo finansuojami nedarbo mainimo projektai.
Europos socialinis fondas (ESF), kurtas 1957 m., yra pagrindin Europos Sjungos priemon, skirta mogikiesiems resursams vystyti ir darbo rinkos funkcionavimui gerinti. Jis remia priemones, siekianias ukirsti keli nedarbui ir su juo kovoti bei vystyti mogikuosius iteklius. ESF tikslas yra skatinti aukt uimtumo lyg, lygyb tarp vyr ir moter, tvari pltr bei ekonomin ir socialin sanglaud. Pagrindinis Fondo tikslas yra teikti finansin param nacionalini uimtumo veiksm planams gyvendinti. Pagrindins penkios Europos socialinio fondo politikos sritys yra: Aktyvios darbo rinkos politikos vystymas ir skatinimas; Lygi galimybi visiems, patenkantiems darbo rink, skatinimas; Mokymo, lavinimo ir konsultavimo kaip mokymosi vis gyvenim politikos dalies skatinimas bei gerinimas; Kvalifikuotos ir galinios prisitaikyti darbo jgos skatinimas; Moter patekimo darbo rink ir dalyvavimo joje gerinimas.
Iuo metu Lietuvoje jau yra visikai gyvendinta ir ubaigta 20 skirting projekt, kurie buvo orientuoti skirtingas tikslines auditorijas, taiau pasiymjo bendru vieningu tikslu- kova su nedarbu alyje, o atuonioms nedarbo mainimo projektams ESF finansavim teikia dabar: 1. Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas. Io projekto tikslas yra padti ilgalaikiams bedarbiams bei tiems asmenims, kurie iki usiregistravimo TDB nedirbo ilgiau kaip 2 metus, gyti nauj arba patobulinti esam gyta profesij, gyti nauj kompetencij bei skmingai integruotis bei sitvirtinti darbo rinkoje. Projekto trukm 2014 m. Gruodio 31 d.
Projekto vert 18.138.397,82 Eur. Nekvalifikuot asmen kompetencij didinimas. Io projekto yra orientuota bedarbius, kurie yra nekvalifikuoti bei usiregistrav TDB. Jos tikslas padidinti i bedarbi motyvacij, siekiant sidarbinti, padti sprsti emocines bei bendravimo problemas, dl kuri susidaro klitys j sidarbinime bei uimtume, ir padti gyti ar tobulinti esam kvalifikacij bei kompetencijas.
Projekto trukm 2014 m. Projekto vert 35 348 007,42 Eur. Parama socialinms monms 2015-2016 m. Projekto tikslas yra skatinti socialines mones didinti negali darbuotoj, praradusi darbingum, uimtumo lyg, ilaikyti j darbo vietas, remti naujai darbintus negaliuosius, didinti j socialin integracij, mainti socialin atskirt bei asistent pagalba padti atlikti darbo funkcijas negaliesiems. Projekto trukm 2015 m. Lapkriio 30 d. Projekto vert 20 958 646,87 Eur, i kuri 13 924 930,23 Eur sudaro ESF los.
Projekto partneriai - projekte dalyvauja 140 partneri, i j: 71 socialin mon, 60 negalij socialini moni ir 9 teritorins darbo biros. Vyresnio amiaus bedarbi rmimas. Projekto tikslas yra padti vyresniems negu 54 met bedarbiams, registruotiems teritorinse darbo birose, sigyti ar tobulinti kvalifikacij ir (ar) gyti kompetencij ir trkstam darbo gdi, padedani integruotis darbo rink ir joje sitvirtinti. Projekto trukm 2015 m. Birelio 30 d. Projekto vert 20 273 401,30 Eur, i j: Europos Sjungos struktrini fondo l 15 336 219,88 Eur, valstybs biudeto l 4 937 181,42 Eur. Pagalba negaliesiems.
Projekto tikslas yra padidinti negalij uimtum, teikiant profesins reabilitacijos paslaugas. Projekto trukm - 2015 m. Vasario 28 d. Projekto vert - 7 588 166,13 Eur.
Projekto tikslas sumainti nedirbanio, nesimokanio ir mokymuose nedalyvaujanio 15-29 met jaunimo skaii, gyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsivelgiant tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso bei vertinus asmens poreikius ir galimybes. Projekto trukm 2015 m. Projekto vert 33.798.580 Eur. Naujas startas. Projekto tikslas padidinti 16-29 met amiaus jaunimo galimybes integruotis darbo rink ir joje sitvirtinti.
Projekto trukm-2015m.gruodio 9d.- 2018 rugsjo 8d. Projekto vert: 35.375.386 Eur 8. JGI stebsenos modulio sukrimas. Projekto tikslas yra sukurti nauj Lietuvos darbo biros) informacins sistemos Edbira modul ir diegti sistemos pakeitimus, skirtus Jaunimo garantij veikl automatizavimui ir planavimui, vykdymo stebsenai ir duomenims apie dalyvius ir j aktyvacij, kaupti ir teikti ataskaitas. Projekto trukm- 2015 spalio 21d.- 2016 gegus 21d. Projekto vert - 405.468,00 Eur.
Lietuvos teritorins darbo biros yra tik vykdantysis organas, kuris padeda gyvendinti aukiau ivadintus projektus. Lietuvos teritorin darbo bira vykdo projektus, atlieka projekto dalyvi atrank bei j traukim projekto veiklas, atlieka projekto veikl vieinim ir patikras, rengia projekto veikl stebsenos ir patikr ataskaitas bei mokjimo praymus. Visus projektus kuria ir analizuoja ESF valdymo komitetas. Lietuvoje ESF projektus pradjo vykdyti nuo 2008 met gruodio mnesio, taiau iuo metu yra daugiausia projekt, kurie maina bedarbysts lyg alyje, nes Lietuva dalyvauja Europos struktrini fond programose, kuriose numatyta kovoti su skurdu ir mainti bedarbyst. Gyvendinam projekt tarpusavio vertinimas pritraukt dalyvi bei panaudot l atvilgiu Taigi iuo metu Lietuvoje skmingai veikia 8 Lietuvos darbo biros vykdomi projektai, kuri bendra planuojama investicin suma kovoje su nedarbu siekia: 159 915 155 Eur. Vertinti bendr projektams gyvendinti panaudot finansavimo sum ir traukt projektus gyventoj skaii nra tikslinga, dl skirting projekt vykdymo trukmi.
Objektyviausia vertinti kiekvieno projekto vykdymo rezultatus individualiai, kurie pateikiami 1 lentelje. Daugumos projekt tarpiniai rezultatai Lietuvos darbo biros tinklapyje pateikiami iki 2016m. Kovo 31d., todl ir prajs projekt gyvendinimo laikotarpis taip pat apskaiiuojamas iki ios datos. Iuo metu gyvendinam nedarbo mainimo projekt palyginimas laiko ir pritraukt dalyvi skaiiaus atvilgiu altinis: sudaryta autors remiantis Lietuvos darbo biros duomenimis Taigi, vertinant projektus pagal pritraukt dalyvi skaii, matome, kad projektas: Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas pritrauk daugiau dalyvi nei beveik analogiko laikotarpio projekto - Nekvalifikuot asmen kompetencij didinimas. Projektas Parama socialinms monms 2015-2016m.
Netgi virijo numatytus pasiekti rezultatus net nepusjus projekto gyvendinimo terminui, projektams pavyko pritraukti daugiau dalyvi nei buvo numatyta prie rengiant projekt. Tokie skmingi gyvendinimo rezultatai signalizuoja apie nepakankamai vertintus projektus ir galbt klaidingai atlikt projekt planavimo etap, o rezultat nesutapimas jau yra vardijamas kaip projekto rizika. Taiau, vertinant projekt kokybikum, akivaizdu, kad ie du projektai puikiai atitiko visus kokybs vertinimo kriterijus.
Kitas projektas Vyresnio amiaus bedarbi rmimas yra gyvendamas gana proporcingais etapais ir apie prast projekto kokyb, remiantis iuo aspektu, ivada nebt objektyvi. Jauniausias nedarbo mainimo projektas Pagalba Projektas Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas.Nekvalifikuot asmen kompetencij didinimas.Parama socialinms monms 2015-2016 m. Vyresnio amiaus bedarbi rmimasPagalba negaliesiems Atrask save Naujas startasJGI stebsenos modulio sukrimasPrajs projekto laikas, proc.
67,72% 66,52% 42,72% 49,95% 36,16% 17,53% 11,25% 76,06%Pritrauktas dalyvi skaiius, proc. Iki 2016.03.31 80,47% 60,40% 104,65% 42,33% 35,20%8 negaliesiems kol kas yra pritrauks maiausiai dalyvi, taiau objektyvi ivad apie projekt daryti negalime, dl labai trumpo laiko tarpo nuo projekto pradios. Vertinant projekt finansavimo panaudojim, kuris pateikiamas 2 lentelje, matyti, jog projektas Parama socialinms monms 2015-2016 virijant planuot pritraukt dalyvi skaii nepanaudojo net puss vis numatyt skirti l.
Tokie dalyvi skaiiaus bei finansavimo l panaudojimo neatitikimai atskleidia io projekto itin prast biudeto planavim bei kritikuotin projekto kokybs iankstin analiz. Todl objektyviai daroma prielaida, kad projekto pradinis biudetas galjo bti sudarytas skiriant maesn finansavimo sum Taiau, inant, kad io projekto gyvendinimas dar net nepusjo, galima tiktis stulbinam rezultat jo pabaigoje, vertinant negalij darbinimo bei tobuljimo atvilgiu. Finansavimo l panaudojimo atvilgiu Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas taip pat lenkia Nekvalifikuot asmen kompetencij didinimo projekt, nes pirmasis projektas yra gyvendinamas praktikai vienod laiko tarp, taiau sugebjo pritraukti daugiau dalyvi tuo pat metu panaudojant ir daugiau finansavimui skirt l.
Taigi, lyginant iuos du itin panaius projektus, matoma, kad Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas turi tikslesn biudet bei pasiymi auktesniu kokybikumu. Iuo metu gyvendinam nedarbo mainimo projekt palyginimas laiko ir panaudot finansavimo l atvilgiu altinis: sudaryta autors remiantis Lietuvos darbo biros duomenimis Vertinant visus projektus bendrai, tikslinga vertinti bt tik tuos projektus, kurie artja pabaig.
Taigi, akivaizdu, kad projektai, kurie pasibaigs greiiausiai, turi puikius kiekybinius rezultatus, kurie tik patvirtina pai projekt rengimo naudingumo idj. Taiau pats projekt rengimo ir sudarymo procesas galt bti stipriai kritikuojamas biudeto sudarymo ir rinkos analizs aspektais. Todl, siekiant vertinti, ar ie projekt gyvendinimo netikslumai gali bti paalinami bei i anksto numatomi, 3 lentelje pateikiami per 2015-2016m.
Baigt gyvendinti projekt rezultatai. Baigt gyvendinti projekt rezultatai Projektas 'gyk paklausi profesij'Parama socialinms monms 2014-2015 m. ' 'Ilik darbo rinkoje'I viso panaudota finansavimo l, proc. 88,16% 98,21% 99,94%I viso pritrauktas dalyvi skaiius, proc. 103,31% 155,41% 139,81% altinis: sudaryta autors remiantis Lietuvos darbo biros duomenimis Pagal lentels rezultatus matoma, kad visi trys projektai virijo planuot pritraukti dalyvi skaii, nesisavindami vis numatyt finansavimo l. Tokie rezultatai vertinami ne vienareikmikai.
Gyventoj bei visuotiniu atvilgiu, rezultatai yra vertinami itin palankiai, nes pagrindiamas toki projekt poreikis bei j nauda Lietuvos kovoje su nedarbo mainimu. Taiau, vertinant iuos projektus vis projekt kontekste, j biudeto sudarymo pagrstumas bei rinkos analizs vertinimas n vieno projekto atvilgiu nebuvo atliktas visikai kokybikai. Tokie maesnmis panaudotomis lomis viryti pritraukt dalyvi skaiiai leidia daryti ivad, kad projektus rengianios institucijos privalo itin kompetentingai nustatyti reikaling finansavimo poreik isikeltiems tikslams pasiekti. Per didelis l nukreipimas projektas, kurie skmingai gyvendami maesnmis snaudomis, suteikia galimyb alyje gyvendinti daugiau projekt, siekiat priartinti alies nedarbo lyg prie rekomenduojamo Europos Sjungos vidurkio. Projektas Ilgalaiki bedarbi darbinimo rmimas.Nekvalifikuot asmen kompetencij didinimas.Parama socialinms monms 2015-2016 m. Vyresnio amiaus bedarbi rmimasPagalba negaliesiems Atrask save Naujas startasJGI stebsenos modulio sukrimasPrajs projekto laikas, proc.
67,72% 66,52% 42,72% 49,95% 36,16% 17,53% 11,25% 76,06%Panaudota finansavimo l, proc. Iki 2016.03.31d. 57,24% 45,84% 41,06% 36,04% 20,69%9 IVADOS 1. Iuo metu Lietuvoje veikia tik Europos socialinio fondo finansuojami nedarbo mainimo projektai. Didel dalis projekt finansuojama pagal Europos struktrini fond las. ESF tikslas yra skatinti aukt uimtumo lyg, lygyb tarp vyr ir moter, tvari pltr bei ekonomin ir socialin sanglaud.
Pagrindinis Fondo tikslas yra teikti finansin param nacionalini uimtumo veiksm planams gyvendinti. Lietuvoje veikia 8 nedarb mainantys/uimtum skatinantys projektai, kuri pagrindinis tikslas kovoti su nedarbu ir uimtumo problema alies viduje. Ie projektai vykdomi per teritorines darbo biras, kurios teikia subsidijas darbo umokesiui, organizuoja profesinius mokymus, organizuoja ir priiri bei vertina kit priemoni finansavim ir priemoni kokyb. Projektai yra sukurti taip, kad darbin veikl bt traukti ir mons su negalia bei jaunimas ar vyresnio amiaus mons, kurie buvo atliesti dl nepaklausios specialybs darbo rinkoje ar dl profesini ini trkumo.
Vykdomi projektai daro teigiam poveik darbo rinkai ir visai Lietuvos ekonomikai. Traukti darbin veikl asmenys prisideda prie bendrosios verts krimo ir bedarbi lygio alyje majimo. Nedarbo mainimo projektai pasiymi ltais pltos ir populiarumo tempais pradioje, taiau baigiantis projekto gyvendinimo laikotarpiui daniausiai visi pasiekia numatytus tikslus ir net virija projekto rengj ir gyvendintoj lkesius. Visi analizuoti projektai turi skirtingus tikslinius segmentus, kas leidia vienu metu kovoti su alies nedarbu maksimaliai skirtingais metodais. Gyvendinti nedarbo mainimo projektai atskleid, kad projekt biudetai gali bti potencialiai mainami, perirint ir patikslinant finansavimo l poreikius, o projekt kokybs kriterijai gali bti grietinami. Corina, L., Corina, D., Constanta, R.
Quality management in projects-establish the quality objectives of the Project, Academic Journal Fiability & Durability, 12(2). Juran, J., Gryna, F. Quality Planning and Analysis. Third Edition, New York: McGraw-Hill.
Kazilinas, A. Strateginis projekt valdymas. Vilnius: Vilniaus Mykolo Riomerio Leidybos centras. Lietuvos darbo bira (2016).
Lietuvoje gyvendinam bei gyvendint nedarbo mainimo projekt duomenys. Prieiga internete:. Irta: 2016-04-19. Lietuvos statistikos departamentas (2016). Nedaro lygis alyje 2015.
Prieiga internete:. Irta: 2016-04-19. Neverauskas, B., Stankeviius, V., Venckus, A. Projekt valdymas. Kaunas: Vitae Litera. The politics of budgeting.
Preiga per internet:. Irta: 2015-10-10 8.
The Little Black Book of Project Management. Preiga per internet:.
Irta: 2015-10-12. UNEMPLOYMENT REDUCTION PROJECTS IN LITHUANIA Summary One of the biggest economic and social problems is still high unemployment rate. The European Union is funding unemployment reduction projects.
The unemployment rate in our country now is successfully reducing and reaches 8,8%, but it is still higher than the recommended 3-4%. The most important role of these projects is reducing the level of unemployment. Projects objective - to promote employment and participation in the labor market, to harmonize labor supply and demand. So, these projects should involve people and participants could finally find a permanent job in the labor market. This work is analysing unemployment reduction projects and trying to determine advantages and defects.
LIETUVOS BIOMASS ENERGETIKOS RINKOS PLTROS EKONOMINIS VERTINIMAS Mantas vaas Kauno technologijos universitetas Energetikos sektorius Lietuvoje ilg laik buvo stipriai priklausomas nuo ikastinio importuojamo kuro panaudojimo ir energijos importo. Paiame ekonominio nuosmukio kartyje Lietuvoje sivyravo reikinys naujo sektoriaus pltra. Biomass panaudojimu paremta energetika leido aliai sumainti energijos ir kuro importo apimtis, atpiginti vietins gamybos energij ir sukurti naujas darbo vietas, ypa regionuose. Naudojant biomas atsirado galimyb diversifikuoti energijos gamyb regionuose, tuo paiu artjant prie nustatyt Europos Sjungos normatyv. Iandien biomass rinkos struktra yra nevienalyt, paremta dideliu tiekj skaiiumi, tuo tarpu daugiau nei pusje savivaldybi ilumos energijos gamybai naudojamas biokuras.
Reikmingai keiiantis ekonominei ir socialinei situacijai reikalinga itirti, kaip biomass panaudojimas paveikt tuos regionus, kuriuose biomas naudojama simbolikai arba jos viet yra ums ikastinis kuras. Atsiranda btinyb tirti biomass rinkos pltros poveik ekonomikai per darbo viet krim ir i to susiformuojani mokestin naud bei l importui pokyius. Biomass rinka gali plstis tiek kiekybikai, tiek kokybikai pltra galima naujose vietovse, naudojant vair bioskaid atsinaujinant kur medienos atliekas, iaudus, dumbl. Dl biomass rinkos jaunumo Lietuvoje btini rinkos koncentracijos tyrimai, kuri pagalba bus matoma, ar alis pajgi apsirpinti vietine aliava maiausia manoma kaina ir ar bus ivengta biokuro importo i usienio. Straipsnio tikslas itirti biomass rinkos pltros padt ir jos poveik ekonomikai.
Udaviniai: 1. Vertinti biomass rinkos konjunktr Lietuvoje; 2. Lacie usb 3.0 expresscard 34 drivers for mac free.
Pateikti vyraujani biomass rinkos struktr; 3. Vertinti pagrindines biomass rinkos specifikacijas; 4. Nurodyti poveik, kur sukelt biomass rinkos pltra. Metodai: mokslins literatros analiz, statistin analiz, santykin analiz. BIOMASS RINKOS LIETUVOJE VEIKIMO PRINCIPAI Biomass rinkos struktr galima laikyti labai fragmentuota ir nevienalyte, taiau tam tikrais aspektais matoma, kad joje veiklos laisv yra pakankamai nedidel, nes veiksmo aplinkoje egzistuoja tam tikri trukdiai, neleidiantys pasiekti proverio biomass rinkoje.
Biomass ruoos rinkoje veikia tiek privats, tiek valstybiniai subjektai, taiau pastarj indlis rinkos pltojimsi gali bti daug didesnis tinkamai pritaikius statymin baz. Pirmiausiai didesnis dmesys kreipiamas tai, kaip funkcionuoja privats biomass gamybos subjektai, kurie veikia Lietuvos rinkoje.
Lietuvoje aktyviai veik 118 biomass tiekj btent tiek moni reguliuojamiems ilumos gamintojams tiek biomas. Rinkos sudar 14 biomass tiekj produkcija. Daugiausia biomass pardavs tiekjas um 28,91 proc. Rinkos, antras daugiausia pardavs tiekjas 9,52 proc. Vyrauja daug ma moni, kuri rinkos dalis nesiekia 1 proc. Ir jie biomase aprpina atskirus objektus ar valstybines staigas.
Platesn privai subjekt analiz pateikiama 1 pav. Biomass tiekj rinkos struktra pagal parduoto biomass apimtis, proc. Altinis: Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) 11 2015 m. I ketv., lyginant su 2014 m. I ketv., biomass tiekj rinkoje pastebimi pokyiai: 2014 m.
Tiekjas A, ums daugiau nei 40 proc. Ums dominuojani padt, 2015 m. Um 28,91 proc. Vidutin io biomass tiekjo parduodamo biomass kaina (su transportavimu) energijos itekli biroje 2015 m.
Buvo 157,44 Eur/tne (543,61 Eur/tne), o pagal dviales sutartis 228,14 Eur/tne (787,72 Lt/tne). Didiausi rinkos struktros pokyiai, sumajus io tiekjo rinkos daliai, vyko tarp didij biomass tiekj.
Kitas tiekjas (tiekjas B) patiek 9,52 proc. Rinkoje patiekto biomass kiekio, kai 2014 m. Jo patiektas kiekis sudar 4,72 proc. Tuo tarpu tiekjas C 2015 m.
Patiek 7,79 proc. Viso per ataskaitin laikotarp patiekto biomass kiekio, kai 2014 m. Jo patiektas kiekis sudar 11,86 proc. Atitinkamai tiekjas D 6,11 proc. Ir 5,42 proc. Taip pat 12,59 proc.
Punkto padidjo maesni tiekj (uimani maiau nei 5 proc. Rinkos) rinkos dalis (VKEKK, 2015). Pirmaujanti sektoriaus mon yra First Opportunity AS (Estija), sektoriuje seniau inoma UAB Bionovus vardu. Su struktrinmis permainomis sektoriuje ir monje susij ir mons rinkos dalies pokyiai per kelerius metus mons rinkos dalis majo nuo daugiau nei 47 proc. Iki 28,91 proc.
Tai susij su didesniu prekybos medienos atliekomis liberalizavimu jomis prekiaujant per bir ir administraciniais bei teisiniais veiksmais prie i mon dl neaiki sandori su susijusiomis alimis. Iuo metu mon yra registruota Estijoje, o veikia per nuolatin buvein Lietuvoje. Biomase klientai aprpinami trij mons padalini pagalba (FirstOpportunity).
I mon turi didiausi biomass rinkos dal Lietuvoje. Rinkos lyderio bei pagrindini jo konkurent ekonominiai rodikliai enkliai skiriasi. Be First Opportunity AS iskirtos dar trys mons, kurios savo veikla sektoriuje yra inomos ir veikianios tam tikruose regionuose. J duomenys pateikti 1 lent. Pagrindini Lietuvos biomass sektoriaus moni duomenys 2015 m.
Mon Veiklos zona Apyvarta, EUR Darbuotoj skaiius First Opportunity AS Vakar ir Piet Lietuva 30 mln. 111 UAB Kietasis biokuras iaurs Vakar Lietuva 5 mln. 45 UAB Grasta Vidurio ir Piet Lietuva 3 mln. 67 UAB Ignolitos mediena Ryt Lietuva 0,5 mln.
24 altinis: Verslo inios. Matoma, jog rinkos lyderio ir konkuruojani moni apyvartos skiriasi kelis ar net keliolika kart.
First Opportunity AS veiklos zona yra labiau salygin, kadangi mons pirmtak UAB Bionovus yra kilusi i trij sujungt moni, kurios veik btent pamintose teritorijose. Artimiausias konkurentas - UAB Kietasis biokuras turi daugiau nei dukart maiau darbuotoj, o mons apyvarta skiriasi apie eis kartus. Likusios dvi mons veikia riboto ploto regionuose, o kiti rinkos dalyviai yra daug maesni, o j organizacijos yra dar pakankamai jaunos. Biomass tiekimo rinka yra itin fragmentuota, kadangi j sudaro didelis skaiius rinkos aidj nuo vidutinio dydio kinink ki iki stambi medienos ir biokuro ruoos kompanij. Bet tuo paiu pastebimas paradoksas keliolika didiausi moni valdo daugiau nei tris ketvirtadalius alies rinkos.
Tai rodo, kad btina susirpinti konkurencingumo utikrinimu ir galimybmis monms reikaling biokur sigyti u maiausi manom kain. Vyraujanti situacija ir biomass rinkos specifika liudija tai, kad biomass rinkos struktra yra reikmingai besiskirianti nuo kit energijos itekli rink struktr, kadangi biomas yra lokalus produktas, kur transportuojant dideliu atstumu reikmingai iauga jo savikaina. BIOMASS RINKOS STRUKTRA Lietuvos biomass rinka dar tebra formavimosi stadijoje, kadangi ji dar nra pilnai teisikai reglamentuota, o mons, veikianios joje vis dar spariai keiiasi vienos sisteigia, kitos baigia veikl, pastebima ir jungimosi apraik. Sijungus mik urdijoms konkurencija kiek padidjo, bet j dar riboja toms paioms urdijoms nustatytas reikalavimas, kad bt ilaikyta tam tikra pelno norma, tad urdijos negali realizuoti biomass maesne kaina nei nustatyta Valstybs, o tai trukdo iekoti nauj klient ir realizuoti susidaranias biomass atliekas.
12 iuo atveju biomass ruoos rinkoje Lietuvoje vyrauja monopolin konkurencija. I sudtinga situacija yra dl keleto prieasi.
Prieigos Prie Tinklalapi Leidimas Client Security For Mac Free
Monopolinje konkurencijoje egzistuoja daug firm, bet matoma geografin segmentacija tiek tarp privai, tiek tarp valstybini moni. Pagrindin orientacija yra biomas naudojanias katilines regione, tad ekonomin veikla yra skirta btent j aprpinimui. Geografiniu poiriu sektorius yra labai koncentruotas, tad atskiruose regionuose formuojasi monopolijos, taiau nacionaliniu mastu yra daug moni, kurios aptarnauja ilumos gamintojus. Biomass produktai yra diferencijuoti.
Nors populiariausias biomass kuras Lietuvoje skiedros, - atrodo nediferencijuotinas, jis gali skirtis pagal kokyb, varos lyg. Kai kurios katilins Lietuvoje (pvz. Skuodo, Elektrn), gali naudoti tik labai auktos kokybs biomass skiedras, kurias Lietuvoje tiekia vos kelios mons. Senesnms katilinms galima tiekti maiau var kur nei naujesnms. Egzistuoja ir specialios iaudus ir biologines atliekas deginanios katilins, tad biomass diferenciacija yra pakankamai didel. Tad pagal biomass produkt diferenciacij gali susiformuoti atskiros monopolijos pagal katilines regionuose.
Kainos kontrol yra sumajusi, kadangi mons nenori perleisti savo klient katilini, ir prarasti garantuotas pajamas, gautas per dviales sutartis. Be to, nors ir nepilnu pajgumu, bet veikia biomass bira, kuri leidia susidaryti vaizd apie kainas rinkoje ir tuo paiu apriboja galimybes nulemti kain. Dar labiau kain lemia importuojamo kuro apimtys ir jo kaina. Yra susidariusi situacija, kad importuojama biomas danai yra pigesn nei vietin, tad kuo daugiau jos importuojama, tuo maesn rinkos kaina, ir rinkos dalyviams dar sunkiau gauti norim kain u parduotos biomass vienet 4. Slyginai laisvas jimas rink.
Rink galima eiti per bir, taiau tuo pat metu atsiranda sunkumai usitikrinti pastovias pajamas, tad galima nuostolinga veikla ar apyvartini l trkumas. Jimas per dviales sutartis yra labai sunkus ar net nemanomas, nes katilins Lietuvoje yra lojalios biomass tiekjams ir tiekjo keitimo atvejai yra labai reti. Kiek lengviau rink eiti tada, jei usiimama paraleline veika ruoiama apvalioji mediena arba lieka medienos atliek i pagrindins vykdomos veiklos. Taiau norint pradti veikl btina arba jau turti tam tikrus technikos ar infrastruktros vienetus, arba pasiruoti laikinai nuostolingai veiklai. Nekainin konkurencija egzistuoja per biomass kokyb, pristatymo greit. Tai dar labiau stiprina regionin koncentracij, nes efektyviausiai ir tuo paiu pelningiausiai mon gali veikti tada, kai biomass vartojimo altinis yra netoli nuo veikianios ruoos mons.
Taip pat kartais didel svarb turi biomass kuro kokybs lygis, kuris reikalingas naujiems arba speciali poreiki biomass katilams. Jimas biomass rink yra sudtingas, kadangi iuo metu didioji dalis sandori yra sudaroma pagal dviales sutartis, tad verslo pradioje yra sunku konkuruoti efektyvumu su anksiau pradjusiais veikti rinkos dalyviais. Be to, tokio tipo sandoriai pasiymi protegavimu ir net korupcija, tad tampa dar sunkiau patekti rink. Tad monopolin konkurencija yra objektyvus paaikinimas to, kas vyksta biomass rinkoje iandien. Pastaraisiais metais biomass vartotoj labai pagausjo.
Tuo paiu pradjo didti ir tiekj skaiius, kadangi biomass rinka tapo patrauklia aka realizuoti medienos atliekas, kurios seniau neteik jokios ekonomins naudos. Biomass rinkos veikl galima vertinti pagal atskiras specifikacijas, kuri pagalba nustatoma rinkos koncentracija ir galimybs veikti joje. BIOMASS RINKOS SPECIFIKACIJ VERTINIMAS Siekiant sudaryti objektyv vaizd, kaip atrodo biomass rinka reikalinga ne tik kokybin, bet ir kiekybin analiz. Duomen analiz orientuota supratimo apie rinkos bkls suformavim, tiriant rinkos koncentracijos aspektus.
Informacij apie biomass rinkos koncentracij randama valstybs institucij tyrimuose, taiau tai sudaro tik dalin rinkos vystymosi vaizd. Koncentracija gali bti vertinama pasitelkus ekonominius metodus arba juos papildius matematinmis priemonmis, kurios padeda atskleisti tam tikrus rinkos dsningumus. Galiausiai, ekonominis rinkos vertinimas padeda suformuoti prielaidas apie vyraujani rinkos gali. VKEEK (2015) duomenimis, 2015 m. Biomass tiekimo rinkoje buvo pastebimas vidutinis koncentracijos lygis.
Esant vidutinei biomass tiekj koncentracijai, naud i biomass rinkos vystymosi gauna ne tik stambiausi tiekjai. Taip pat maesn koncentracija didina nauj biomass tiekj nor pltoti savo veikl. Biomass tiekjas, ums didiausi rinkos dal 2015 m.
Energijos itekli biroje pardav tik 13 0,02 proc. Visos parduotos biomass, kiti stambs tiekjai nuo 40 iki 90 proc.
Taiau tai neapsunkino smulki tiekj galimybi konkuruoti biroje. Vertinant biomass rinkos koncentracij pagal biomass tiekj CT ir NG parduodamo biomass apimtis, naudotas Herfindalo-Hirmano indeksas (HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index), kuris rodo rinkos koncentracijos laipsn. HHI lygus rinkos dalyvi kvadrat sumai. Jei HHI reikm maiau nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu HHI reikm svyruoja tarp 1000 ir 1800 rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikm didesn nei 1800 rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis. Indeksas apskaiiuojamas pagal formul (Jasinskas, Guzaviius, Barkauskien, 2014): (1) ia: HHI rinkos koncentracijos lygis pagal mones (Herfindalo-Hirschmano indeksas), proc.; Si biomass rinkos dalyvs dalis rinkoje. HHI = 1101,29 (biomass rinkoje pastebima vidutin koncentracija).
Keturiolika didiausi biomass tiekj kartu uima rinkos, o likusi rinkos dal pasidalijo net 104 tiekjai. VKEKK (2015) parengtame dokumente nagrinti koncentracijos rodikliai C1, C4, C6 rodikliai, rodantys atitinkamai vieno, keturi ar ei didiausi rinkos dalyvi procentin dal. Jei C1 daugiau kaip 40 proc., tai rinkoje yra dominuojani padt uimantis rinkos dalyvis.
Jei C4 yra daugiau nei 70 proc. Rinka labai koncentruota. Iuo atveju: C1 = 28,91 proc.; C4 = 52,33 proc.; C6 = 59,81 proc. Biomass rinka pastaruoju laikotarpiu reikmingai pasikeit. Konkurencija smarkiai iaugo, nes i ekonomin veikl sijung valstybins mik urdijos. Laisvjant rinkai, keitsi ir rinkos koncentracijos mast apibdinani rodikli reikms. Pateikiamas pastarj met rinkos koncentracijos pokytis.
Rinkos koncentracijos pokytis pagal Herfindalo-Hirmano indeks bei veikiani moni skaiiaus kitimas 2013 2014 2015 HHI 2023,2 21,29 moni skaiius 95 86 118 altinis: Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) Per pastaruosius metus HHI rodiklio reikm sumajo dvigubai. Tai vyko dl dviej prieasi dl konkurencijos padidjimo ir dl pagrindinio rinkos dalyvio enkliai sumajusios rinkos dalies. Tai leido pasiekti biomass kain majim ir tuo paiu beveik dvigubai sumainti HHI rodikl, taip biomass rink padarant vidutins koncentracijos rinka.
Rinkos koncentracij galima vertinti pasitelkus Hannah ir Kay indeks (HKI, HK). Indekso formul (Bradnas, Mikelionyt, Petrauskait, 2010): (2) Formulje: elastingumo koeficientas, 0.
. The prim description is to 127; any string longer then that will be truncated. This truncation does not always happen when the attribute is set or read.
The pipe character ' ' and the newline character ' n' are not legal in a prim's description. They will be replaced with '?' . Note that when people have 'Hover Tips on All Objects' selected in the viewer's 'View' menu, they'll see the object description pop-up for any object under their mouse pointer. For that reason, it is good practice to only set human-friendly information in the description, e.g. Keys and such. When an attached object is detached, changes made by script to the name and description (of the root prim) of the attachment will be lost.
While the object is attached the name and description can be changed but it will not be reflected in inventory. This caveat does not apply to child prims.